Šių metų kovo mėnesį 10–12 kl. moksleiviai iš visos Lietuvos buvo kviečiami registruotis į naują Šiuolaikinio šokio asociacijos (toliau – ŠŠA) edukacinę programą „STEBĖJIMAI“. Drauge su programos kuratoriais, šokėjais Gabriele Bagdonaite, Povilu Jurgaičiu bei Emilija Dūdaite, atrinktiems moksleiviams suteikta galimybė nemokamai stebėti šiuolaikinio šokio darbus, o taip pat diskusijų formate geriau pažinti šiuolaikinio šokio meno formą, – rašoma pranešime spaudai.
Nuo balandžio mėnesio moksleiviai, tarp kurių jaunuoliai ne tik iš Vilniaus, bet ir kitų Lietuvos miestų, įsitraukė į ŠŠA edukacinę programą „STEBĖJIMAI“. Šia programa siekiama moksleivius supažindinti su Lietuvos šiuolaikinio šokio lauko kūrėjais ir jų kūryba, sustiprinti dalyvių šiuolaikinio meno suvokimą bei gautas žinias mokėti pritaikyti skirtinguose kontekstuose.
Jaunieji kuratoriai – neatsiejama projekto „STEBĖJIMAI“ dalis. Tai ką tik Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, šiuolaikinio šokio specializacijos studijas pabaigę profesionalai, su kuriais moksleiviai stebi skirtingus šiuolaikinio šokio darbus, o vėliau, remiantis įvairiais grįžtamojo ryšio ir diskusijų moderavimo metodais, kūrybiškai reflektuoja patirtą meno kūrinį. Jauniesiems profesionalams, būsimiems ŠŠA nariams, neretai užtrunka laiko tvariai įsitraukti į profesionalaus meno lauką, tad ši programa atliepia ŠŠA siekį šį procesą spartinti.
Projektui startavus, dalyviai jau spėjo pamatyti 3 šokio darbus: tarptautiniame festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“ pristatytą kanadiečio Frédérick Gravel darbą „Fear and Greed“, Vilniaus miesto šokio teatro „Low Air“ spektaklį „Me two/Savoj krūvoj“ (chor. Airida Gudaitė) bei Meno ir mokslo laboratorijos (MMLAB) spektaklį „Šokis objektui ir vaikui“ (chor. Greta Grinevičiūtė).
Kaip patys sako, programos „STEBĖJIMAI“ kuratoriai turi skirtingus darbo metodus. „Mano siekis diskusijų metu suteikti moksleiviams įrankius, kurių dėka jie galėtų analizuoti šokio darbą. Buvau paruošusi tris užduotis: pirma – drauge aptarti spektaklio idėją ir santykį tarp šokio elementų, tokių kaip garsas erdvė, judesys, atlikėjas; antra – mažose grupės išsirinkti 5 žodžius, geriausiai apibūdinančius spektaklį, o vėliau šiais žodžiais pasidalinti tarpusavyje su visais dalyviais; trečia – nupiešti spektaklio emocinį piešinį“, – darbo metodais dalinasi G. Bagdonaitė.
P. Jurgaitis pasakoja naudojęs akinių vaizdinį: „Nutarėme, kad kaip grupė, spektaklio peržiūrų ir diskusijų metu mes užsidėsime vienodos kokybės, dydžio bei stiprumo „akinius” ir tokiu būdu žvelgsime į šokio darbus būdami tame pačiame „stebėjime”. Šis įvaizdis mums padeda atskirti asmeninį, gyvenimo patirčių ir pasaulėžiūros suformuotą interpretacinį požiūrį nuo tos realybės, kurią matome scenoje.“
Programos kuratoriai laimingi dėl aktyvaus dalyvių įsitraukimo bei besiplečiančio jų akiračio. „Projektas „STEBĖJIMAI“ – laikas kai galiu pabūti apsuptyje žmonių su panašiomis vertybėmis ir interesais, tarp kurių jaučiuosi laisvai ir nebijau dalintis savo mintimis, nes žinau, kad būsiu suprasta“, – įspūdžiais dalinasi projekto dalyvė Karina. „Džiaugiuosi, jog kuratoriai randa būdų ne tik žodžiais, bet ir piešiniais, schemomis, aptarti ką tik matytą meno kūrinį. Taip pat esu patenkinta spektaklių programa, kuri atitinka jaunų žmonių aktualijas“, – sako dalyvė Emilija.
„Ateityje neatmetame galimybės tiek keisti diskusijų formatą, tiek galbūt į jas įtraukti ir pačius kūrėjus, tačiau šiuo metu tikslas susipažinti su moksleiviais, sukurti jiems jaukią ir saugią terpę bendrauti,“, – sako G. Bagdonaitė. Projekto organizatoriai džiaugiasi moksleivės, turinčios klausos sutrikimą, dalyvavimu projekte drauge su vertėju ir tikisi, kad šis pavyzdys gali paskatinti šiuolaikinio šokio renginiuose lankytis įvairiausius žmones.
Viena iš projekto sėkmių – spektaklių organizatoriai ir kūrėjai mato projekto naudą bei noriai bendradarbiauja, suteikdami galimybę dalyviams apsilankyti spektakliuose. „Pastebėjau, kad 10–12 kl. paaugliams šis metas prilygsta egzistenciniam laikui, tad, manau, jog šis projektas duoda jiems galimybę išsikalbėti tiek su bendraamžiais, tiek daugiau reflektuoti, o mes suteikiame įrankius, padedančius jiems pažinti kas artima ar svetima“, – atsiliepia E. Dūdaitė.
„Džiaugiuosi, kad galime moksleiviams atverti šiuolaikinio šokio labirintus bei suteikti progą šiek tiek sklandžiau, be tiek daug įtampos ir baimės praeiti pro tą gūdų mišką, atrandant šviesą ir kryptį. Menas gali būti kietas riešutėlis, o šis projektas suteikia įrankius jam gliaudyti“, – sako P. Jurgaitis.
Šiuolaikinio šokio asociacijos veiklą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.