Šiemet tik dalis Lietuvos miestų gyventojų turėjo galimybę savo mieste išvysti profesionalų šokio kūrinį, o kai kuriuose miestuose niekada nėra apsilankęs joks šiuolaikinio šokio ar baleto spektaklis. Tokia statistika paaiškėjo po keletą mėnesių trukusių Lietuvos šokio informacijos centro (LŠIC) ir Šiuolaikinio šokio asociacijos (ŠŠA) atstovų vizitų į 56 Lietuvos miestų kultūros įstaigas. Vizitų metu vyko susitikimai su vietos kultūros įstaigų vadovais ir savivaldybių kultūros skyrių atstovais, taip pat buvo renkama šokiui tinkamų kultūros centrų bei miestų teatrų scenų ir repeticijų erdvių bei šokio bendruomenių kiekviename mieste informacijos bazė. Profesionalaus šokio meno pasiekiamumo situacija Lietuvoje gruodžio 10 d. buvo aptarta pilotiniame Regioninės šokio sklaidos programos rengėjų ir partnerių susitikime Šiluvoje.
Regioninės šokio sklaidos programa ir jos idėjos
Šokio situacijos Lietuvos regionuose pokyčiams skirta programa – viena iš svarbiausių naujų LŠIC veiklų. Šios visus šalies regionus galinčios apimti naujos programos pagrindinis tikslas yra profesionaliosios kultūros prieinamumo kiekvienam piliečiui didinimas – siekti, kad kiekvienas Lietuvos miestas bent kartą per metus pamatytų bent vieną profesionalų, aukštos kokybės šokio spektaklį. Pirminė programos idėja numato, kad sklaidai kaip atspirties taškas būtų siūlomi Auksinio scenos kryžiaus laureatai šokio, choreografijos srityse. Tačiau tiek spektaklių atrankos, tiek galimo programos finansavimo procesai kol kas dar svarstomi, ieškoma tinkamiausios projekto įgyvendinimo formos.
Anot vieno programos iniciatorių, kultūros vadybininko ir kultūros politikos eksperto Audronio Imbraso, galvojant apie šį modelį, ilgai buvo dairomasi pavyzdžių įvairiose šalyse, iš kurių, kaip galimus sektinus modelius pirmiausiai verta paminėti Prancūzijos Nacionalinės meninės sklaidos biurą ir Norvegijos bei Švedijos šokio tinklus.
Pasak LŠIC direktorės Gintarės Masteikaitės, ši programa, pradėta įgyvendinti gavus Kultūros tarybos strateginį finansavimą, stiprins Lietuvos profesionalųjį šiuolaikinio šokio lauką, prisidės prie auditorijų plėtros ir tarptautinio tinklinimosi kartu su kitais per 25 LŠIC veiklos metus inicijuotais projektais – tarptautiniu šiuolaikinio šokio festivaliu „Naujasis Baltijos šokis“, Lietuvos šokio pristatymu užsienio profesionalams, didžiausiu šokio edukacijos projektu „Dance.lt Summer intensive“, Duomenų baze ir statistika, šokio kritikos sklaida ir daugeliu kitų.
ŠŠA pirmininkė Lina Puodžiukaitė-Lanauskienė teigia, kad jau keletas metų šiuolaikinio šokio asociacijos nariai diskutuoja apie šokio sklaidą regionuose ieškodami priežasčių, kodėl šalies šokio trupėms bei choreografams pavyksta pasiekti tik keletą ar keliolika pagrindinių šalies miestų ir atsakymų, ko trūksta, kad sklaidos tinklas veiktų plačiau ir efektyviau. Anot Linos, diskusijų metu iškelta ne viena problema, tačiau šiandien darosi aišku, kad reikia aktyvaus bendradarbiavimo bei noro geranoriškai dirbti, kad regionuose būtų tinkamai pristatyti išties profesionalūs šokio spektakliai. Todėl ir buvo nuspręsta sėsti į mašiną ir apvažiuoti didžiąją dalį miestų, rinkti informaciją, kalbėti šokio laukui aktualiomis temomis, išgirsti ir įsiklausyti į skirtingas nuomones, požiūrius.
Pirmasis susitikimas Šiluvoje
Raseinių rajono kultūros centre Šiluvoje vykusiame pilotiniame programos dalyvių susitikime dalyvavo 33 įvairių regionų kultūros centrų ar kultūrą kuruojančių savivaldybių skyrių, ŠŠA ir LŠIC bei Kultūros tarybos atstovai iš 16 miestų ir gyvenviečių. Jame buvo pristatytos regioninės šokio sklaidos programos idėjos, bendri siūlomi principai, dalyviai aptarė programos koncepciją, galimus finansavimo bei planavimo modelius.
Susitikimo Šiluvoje rengime aktyviai dalyvavusios Raseinių rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir ugdymo skyriaus Vyriausiosios specialistės, teatrologės Silvijos Čižaitės-Rudokienės nuomone, kultūriniai resursai yra pagrindiniai mūsų šalies naudingieji ištekliai: „ Nenuostabu, jog kultūros centrai privalo tapti tais kultūros židiniais, kurie ne tik „palaiko“, tačiau ir patys kuria kultūrinį lauką. Galų gale, itin siektina tinklaveikos iniciatyva – bendradarbiavimas tarp skirtingų rajonų ir jų kultūros įstaigų, kuri puikiai galėtų veikti periferijos ribose bei už jų. Toks modelis siekiant pradžioje rodyti, o vėliau – tikėtina, ir kurti, aukščiausio lygio profesionalaus meno produktus regione prisidėtų prie kultūrinės savimonės formavimo, o tai nepamainomai taptų sėkmingos valstybės garantu.“
Artimiausiu metu programos iniciatoriai numato susitikimus ir konsultacijas su Kultūros ministerija, Kultūros taryba, Kultūros centrų asociacija ir kitomis šalies kultūros politiką bei jos finansavimą lemiančiomis institucijomis.
Lietuvos šokio informacijos centro veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.